Viena labai miela
japoniukė, kuri atrodo lyg ką tik iššokusi iš perdėtai linksmo anime, kol
bandžiau išaiškinti savo hobį, vis purtėsi ir šaukė : „no ghost stories no
ghost stories!“,. Pasirodo, kartą mokykloje jai draugė papasakojo apie mums jau
gerai pažįstamą Hanako-san. Japoniukė taip išsigandusi tos kraupios pamėklės,
kad kurį laiką nėjo viena į mokyklos tualetą.
Po ilgos pauzės, Riho
(toks japoniukės vardas) sukaupė visą drąsą (you go, girl!) ir greitai, kad
nespėtų pati išsigąsti, papasakojo man apie Sat-chan. Japonijoje labai
populiari vaikiška dainelė, kuri skamba maždaug taip: „Sat-chan Sat-chan, tu
negali suvalgyti viso banano, tu gali suvalgyti tik pusę banano“, peraugo į
miesto legendą pasakojančią apie nelaimingą mažosios Sat-chan likimą. Kartą
Sat-chan, kažkur Japonijos gilumoj, sedėjo ant geležinkelio bėgių ir valgė
bananą. Deja, jos priešpiečiai buvo nutraukti atlėkusio traukinio, kuris
mergaitę perkirto pusiau šiai nespėjus pabaigti valgyti to sumauto banano.
Dabar, Sat-chan dvasia klajoja po nelaimėlių miegamuosius ir užmuša juos
bemiegančius. BET (visuomet yra BET) jeigu paliksi bananą prie savo galvūgalio,
Sat-chan jį pasičiupusi dings ir niekuomet tau nebesirodys.
Mane pradėjo neraminti ką
tik iškilęs klausimas... Kur, po velniais, tokią valandą gauti bananą?!
Užsidarykit langus ir užsirakinkit duris, laikas
miegoti...
Ok, padedu į šalį tą bananą, kuri ketinau dabar valgyti. Priešpiečiai ir vėl nuplaukė...
ReplyDeleteKą čia bandai apgauti, kad priešpiečiams valgai TIK bananą? :P
ReplyDeleteTai ir nesakiau,kad tik."Sveikieji" priešpiečiai nuplaukė, bet visada juos galima pakeisti sultingu būrgeriu :]
ReplyDelete