Su Zombiadieniu!

HA! Išgyvenom pirmus metus, susibrandinom ir kuriam didelius planus ateitin.

2011 metais vasario 12-ą dieną startavo pirmasis įrašas apie Lancashire monstriuką Bloody-Bones. Tobulėjom, plėtėmės ir dabar jau turim gana tvirtą blog‘o stuburą. Dabar rėšiu ilgą padėkos kalbą, panašią į tas, kurių niekas nesiklauso per MTV ar Oscar apdovanojimus:

Taaaaaaaad noriu labai padėkoti Kunkiui (nes visuomet paranojiškai klausia, kada bus naujas post‘as), Nocticulai (nes visuomet džiaugiasi nauju įrašu), Giedrei (nes visuomet share‘ina), Indrei [paradise city] (nes visuomet domisi ir laukia), Žygiui (nes gal dar tebeskaito), Henriui (nes pirmasis išgirdęs apie mano blog‘o idėją pasakė: „Nūūū davai“), Augustei (nes gąsdinau ir tebe gąsdinu savo istorijomis), Aidai (nes nors ir nieko nesako, žinau, kad skaito), Ievai (nes neskaito, bet palaiko), Žygintui (nes traukia per dantį, bet žinau, kad jam visos šitos rašliavos patinka) ir tėvams, seniems pirdaliams (nes nežino, kad šitas blog‘as egzistuoja, bet visuomet palaiko visas mano idėjas ir myli).

Taip pat milžiniškas dėkui VISIEMS mano 19-ai Dykinėtojų ir tiems, kurie paslapčia tylut tylutėliai laukia kiekvieno mano post‘o.

Tikiuosi kada nors su jumis pasidalinti tikru zombiatorčiu ir kiekvienais metais vasario 12-ą dieną padaryti ką nors BOOM (pritrūkau būdvardžių). Darysim kasmetinę vaiduoklių medžioklę. Vo.

Viliuosi, kad mano tokios ilgos pertraukos tarp post‘ų jūsų neatbaidys ir jūs toliau mielai skaitysite visas mano rašliavones.

Likit drąsus, mano mieli Dykinėtojai,

Gintarė