Tyn Dwr dvaras, Velsas

Ši vieta susilaukė mano dėmesio tik dėl to, kad rudenį joje lankiausi. Vienas instruktorius prisipažino, kad ir būdamas tikru skeptiku, negali netikėti savo artimais draugais, kurie teigia kai ką matę Tyn Dwr‘e. Kažkokių su paranormalia veikla susijusių įspūdžių nepatyriau, todėl tiesiog pristatysiu jums, kas čia vyksta.

Istorija. Tyn Dwr stovi nuostabioje Velso vietoje, nedideliame miestelyje Llangollen. Dvarą, maždaug 1800-siais, pastatė toks John Dicken. Dvaras buvo naudojamas kaip vasarnamis jam ir jo šeimai.

Vaidenimaisi. Tiek dvaro darbuotojai, tiek lankytojai pasakoja įvairias vaiduokliškas istorijas apie Tyn Dwr. Kartą viena moteriškė pasiteiravo registratoriaus, kur galėtų surasti eigulį su kuriuo neseniai miške šnekučiavosi apie žvėrelius ir augalus. Registratorius primigtinai teigė, kad jokio eigulio apylinkėse nėra ir nebuvo. Tas pats eigulys dar buvo matomas daugybę kartų.

Biliardo kambarys. Pasakojama, kad anuomet šis kambarys buvęs paprasčiausiu miegamuoju. Vienas vyriškis nakvojęs kambaryje pasakojo kartą buvęs pažadintas moters, kuri eidama per kambarį vilko grindimis savo ilga suknelę. Vyrukas informavęs damutę, jog ši pakliuvo ne į tą kambarį. Moteris klaikiai išsigandusi tiesiog išnyko prieš jo akis. Dar prieš viso dvaro grindis išklojant kilimais (kas akivaizdžiai siaubingai nepraktiška, kai aplink vien purvas) biliardo kambaryje buvo girdimi žingsniai. Ko tik nevyksta šiame kambaryje. Žmones pajunta staigius temperatūros pokyčius, skausmus pilve, norą verkti. Dažnai girdimi langų trankymai, krebždesiai prie židinio ir vaikų juokas. Kėdė pastatyta prie to paties židinio, niekieno neliečiama juda. Pasakojama, kad kambaryje vaidenasi vyras, kuris beprotiškai nemėgsta žmonių draugijos ir žmogysta subjaurotu veidu.

Galimi vaiduokliai: Eleanor – John Dicken mama ir John Arthur Roberts – J.Dicken nesantuokinis sūnus žuvęs Boer kare Afrikoje.

Žaidimų kambarys. Kažkada čia buvo banketų salė. Kiek prisimenu dabar ten stovi plačiaekranis televizorius ir Xbox. Karts nuo karto čia matomas berniukas, kuris, kaip istorijos pasakoja, šiame kambaryje kartą regėjo kažką nelegalaus. Skamba intriguojančiai, bet žmonių fantazijos nieko konkretaus daugiau neišgimdė. Dar čia užsuka damutės vaiduoklis. Jaučiami staigūs temperatūrų pokyčiai, galima aptikti „šaltųjų vietų“, baterijos dažnai išsikrauna, net nenaudojamos ir girdimi įvairūs girgždėjimai (penas skeptikams: siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad namas yra daugiau nei 200 metų senumo…).

Valgomasis. Pasakojama, kad čia užklysta nuo pilvo skausmų kenčiantis vyras ir ta pati pasiklydusi moteriškė su gražiai krintančia suknele. Manoma, kad ji buvusi J.Dicken žmona.

9 ir 10 kambariai. Dešimtajame kambaryje jaučiamas šaltis ir drėgmė, kas nėra jau taip vaiduokliška, kai prisimeni, kad lankaisi Didžiojoje Britanijoje. Devintajame – kartais pasirodo vaikai ir sakoma, kad jaučiama draugiška atmosfera.

1, 2 ir 3 kambariai. Vėl pastebima damutė tik šį kartą kartu su vaikais iš Antro Pasaulinio karo laikotarpio (net nežinau pagal ką tai nustatė). Žmonės pasakoja, kad juos yra kažkas pastūmęs tarpduryje. Karts nuo karto girdimas lašantis vanduo (kas vėl nėra labai keistas dalykas, kai pagalvoji apie orą) ir keistos šviesos. Antrajame kambaryje dažnai girdimas šnypštimas ir matoma žalsva migla prie lango. Trečiajame – dažnai jaučiamas losjono po skutimosi kvapas ir girdimas langų barškėjimas (200 šimtų metų pastatas, žmonės!).

Rūsys. Žmonės čia karts nuo karto išvysta klaidžiojantį vyra su lazdele.

Man naktį teko praleisti jurtoj, kažkokiame aptvare paslėptame už visų pastatų, tad tikiuosi dar kartą apsilankyti Tyn Dwr‘e ir susipažinti su visomis dūšelėmis.