Gili žydra nesąmonių bala

I'm a king, babe!

Niekam ne paslaptis, kad visame pasaulyje, kasdien miršta paskutiniai tam tikrų gyvūnų rūšių atstovai. Tačiau vienas padaras, apsuptas pagoniškų ir televizijos ekranų sukurtų mitų, ne tik, kad prisiklijavo nesustabdomo monstro etiketę, bet ir ruošiasi, ore sumosavus pelekais, įšokti į Raudonąją knygą.

Nuo vaikystės žavėjausi rykliais. Berods, penktoje klasėje net rašiau apie juos referatą. Nepaprastai galingas, paslaptingas gyvūnas tas ryklys, iš gelmės išnyrantis įvairiais dydžiais ir greičiais. Tik neseniai suvokiau, kad kvailos propagandos užmigdyti žmonės ruošiasi visiems laikams susidoroti su „gelmių pabaisa“. Šį įrašą išdidžiai skiriu visiems neabejingiems, norintiems būti neabejingais, kvailiams ar tiesiog susidomėjusiems. Tad pabandykime sugriauti aprūdijusį požiūrį į ryklius – milijonus gąsdinančius monstrus.

Faktai, dėl kurių bijome ryklių

Pirmiausia reiktų suvokti, kodėl ryklys yra toks gąsdinantis sutvėrimas. Rykliai ne veltui yra vadinami „jūrų karaliais“. Tai ne tik, kad didžiausia ir plėšriausia žuvis apsiginklavusi puikiai išgaląstais dantimis, bet ir per 350 milijonų metų nepasikeitęs gyvūnas, kuris pradėjo valdyti jūras dar pirmajam žmogystai neišlipus iš medžio (ar į jį net neįlipus). Šis plėšrūnas taip puikiai prisitaikęs medžioti, jog sugeba įplaukti į gėlus vandenis tyvuliuojančius 100km nuo jūros. Net nereikia sakyti, kad rykliai yra pakankamai neišrankūs plėšrūnai, galintys migruoti ir misti bet kokiu kelyje pasitaikiusiu grobiu. Mark Twain kartą pasakojo gana neįtikinamą istoriją, kaip Cecil Rhodes prie Australijos krantų pagavęs ryklį, jo viduriuose rado dešimties dienų senumo Londono laikraštį, kuris perspėjo žvejį apie didėsiančias vilnos kainas. Rhodes sumaniai investavo savo pinigėlius ir praturtėjo. Dar vienas gąsdinantis faktas apie ryklius – šie sugauti, perverti žeberklų ir kelias valandas išgulėję ant denio vis dar gali nurėžti neatsargiam žvejui galūnę. Tiesa pasakius, tai truputi mistifikuotas faktas, žinant, kad rykliai sugeba kvėpuoti tik visą laiką judėdami. Net gaudydami vienus pavojingiausių ryklių – Didžiuosius Baltuosius – mokslininkai turi veikti nepaprastai greitai, kad išlaikytų ryklį gyvą.

Ryklys mitologijoje

Kamohaolii - vyriausiasis ryklių dievas ir jo ukulele

Persikeliam į labai senus laikus, kurių neatmena net mūsų seneliai. Havajų mitologija tiesiog pritvinkusi mitų apie ryklius. Nuo pasakojimų apie aštriadančius sugebančius pasiversti žmonėmis, iki ryklių vedusių nuogas, plačiaklubes mergeles. Havajiečiai tikėjo, kad rykliai yra senieji jų protėviai šamanai kahunas. Antrojo pasaulinio karo metu statant Pearl Harbour bazę Havajuose buvo atrastos senovinio ringo liekanos. Kaip veikė šis ringas? Havajų valdovai tiesiog įmesdavo į vandenį gladiatorių, kuris savo ruožtu turėdavo kautis su rykliu. Kad būtų dar smagiau rankoje jis laikydavo ryklio dantį ir galėdavo smogti tik vieną vienintelį kartą.

Apskritai Ramiojo vandenyno salose gyvenusios gentelės garbino ryklius ir įžvelgė jų pūkuotąją pusę. Polinezijos mitologijoje galime atrasti istoriją kaip Ryklys išgelbėjo žvejo žmoną nuo žiaurios Orkos. Net pakėlę akis į dangų polineziečiai matė ne Paukščių Taką, o „Ilgą Mėlyną Debesų Rijiką“ – galingą dvasią, kuri sausumoje atliko genties vado vaidmenį, o vandenyje tapdavo rykliu.

Cook salų 3 doleriai. Kam vis dar Žemaitė atrodo erotiškai?

Fidžio salų gyventojai tiki į Dakuwaqa – jūros dievą, sergstintį žvejų laivus. Priešistorėje Dakuwaqa ketino užgrobti Kadavu salą, tačiau narsusis aštuonkojis jį nugalėjęs. Nuo to laiko Dakuwaqa atsivertė ir tapo Kadavu salos globėju.

Graikai, nors ir nepaprastai bijojo ryklių, visgi matė ši padarą kaip gelbėtoją. Homeras „Ilijadoje“ pasakoja apie jūros dvasią Akheilos, turėjusį ryklio galvą. Akheilos išgelbėjo kažkokį didvyrį Ajax ir dėl to buvo nubaustas Poseidono.

Japonijos legendose ryklys vaizduojamas kaip nepaprastai gąsdinanti pabaisa. Kovodami su japonais, kinai savo lėktuvus papuošė Tigrinio ryklio galvos piešiniu. Amerikiečių pilotai, pasekę kinų pavyzdžiu, vėliau buvo praminti „Skraidančiais Tigrais“, nors iš tiesų turėtų būti vadinami „Skraidančiais Rykliais“. Bet mes jiems atleisim. Jie juk amerikiečiai... (Baigiu šitą nepagrįstą (ar tikrai?) amerikiečių tautos žeminimą).

Žudom, kad žudytume

Stengiausi parodyti, kad net ir vadinamas žudiku, ryklys buvo labai gerbiamas senųjų tautelių. Tad, kodėl mūsų draugas aštriadantis išlieka labiausiai su malonumu žudoma žuvimi?

Bandom žvelgti į žuvies pavadinimą. Manoma, kad angliškasis „shark“ kilo nuo anglosaksiškojo žodžio „sheron“ reiškiančio pjauti ar draskyti. Taip pat prie kilmės teorijos primetama ir vokiško žodžio „schurke“ (piktadarys/niešas) reikšmė. Pagalvokit, vien lietuviškasis „ryklys“ nieko gero nežada.

Jis aštuonkojis.Jis ryklys.Ir jis iš plastiko?...

1975-iais pasirodęs filmas „Nasrai“ galutinai pasmerkė ryklį gelmių monstro gyvenimui. Žiūrovai išsižioję stebėjo kaip kažkoks antgamtiškas padaras drasko jaunas, seksualias moteris. Vienas literatūrinis šedevras jau paskandino baltus ir meilius kašalotus (sufleris: Mobis Dikas. Jūs kada nors pastebėjote, kad angliškasis kašaloto variantas yra sperm whale, o Mobis Dikas...na). Dabar sensacingas filmas, kaip koks sovietų propagandinis filmukas, praplovė žmonėms smegenis, įtikindamas juos, kad niekuomet ramiai nepoilsiausime, jei neužmušim visų ryklių pasaulyje. Žiniasklaida šioje vietoje irgi per daug negelbėjo. Kiekvienas apie ryklio užpuolimą informuojantis straipsnis būna išpūstas iki pasakos lygio. Žmogaus, kuris, pripažinkime, yra tik labai mažai susipažinęs su rykliais ir jų elgsena. Ir tai greičiausiai visko išmoko pažiūrėjęs „Nasrus“. Paskaičius laikraščių antraštes susidaro įspūdis, jog visi vandenai knibždėte knibžda nuo ryklių ir kas kart sugalvojęs atsigaivinti vėsiose jūros bangose, visai užtikrintai grįšite be kokios nors kūno dalies. Tarptautinė organizacija nuo 1560-ųjų registruojanti visus ryklių užpuolimus, savo archyve turi 5000 atvejų, kurie lyginant su kitų žvėrių užpuolimais yra tik mažytė kruopa jūsų galimų mirčių sriuboje. Imkim, kad ir lokius. Šie gyvūnai kasmet užmuša daugybę neapdairių „grybautojų“ ir medžiotojų (šitie to nusipelnė), bet kažkodėl pliušiniai meškiukai išlieka perkamiausiu žaislu. Nors rykliai savo skrandžius papildo dešimčia žmonių per metus, tikimybė būti užmuštam krentančio kokoso yra žymiai didesnė. Tie bestijos pražudo apie 150 žmonių per metus.

"Watson and The Shark" (1778). Tikra istorija

Vienas kraupesnių nutikimų susijusių su ryklių užpuolimu nutiko 1916-ais, New Jersey, JAV. Į detales nesileisiu, nes šios istorijos garbei yra prikurpta meninių ir dokumentinių filmų. Per keletą dienų ryklys sukramsnojo 4 žmones, kurie buvo per kieti, kad pasiduotų valdžios raginimams nelįsti vandenin.  Juokingiausia tai, kad visos Amerikos akys ir pinigai buvo nukreipti į gelmių monstro sunaikinimą, kol New York‘e tomis dienomis nuo poliomielito kasdien mirdavo apie 25 žmones. 1916-ais epidemija New York‘e nusinešė 2000 gyvybių.

Ašaringa pabaiga

Kasmet pražudoma tūkstančiai ryklių, iš kurių pelekų verdama sriuba patiekiama kinų vestuvėse kaip laimės simbolis. Pats pelekas neturi absoliučiai jokio skonio, todėl į sriubą kartu dedama vištiena ar kita mėsa.

Ryklys pasauliui svarbus ne tik kaip dar viena, nepaprastai ilgai išsilaikiusi gyvūnų rūšis, bet ir kaip tyrimu objektas ieškant efektyvių vaistų nuo įvairių vėžiukų. Taip taip, mieli skaitytojai, rykliai niekuomet neserga vėžiu.

Nors ryklys yra tikras plėšrūnas, kuriam nusispjaut ką sušveisti pietums, bet jis tikrai nenusipelnė monstro titulo. Žinoma, mus gąsdina tamsi gelmė, kurioje ryklys neturi priešų, tačiau plaukiojimas banglente Pietų Afrikos paplūdimyje padidina galimybę grįžti namo sudėtam į maišą. Bet juk pikniko nerengtumėte liūtų apgyvendintoje teritorijoje?

Keista, kaip primityvios tautelės sugebėjo visame kame įžvelgti tiek teigiamą, tiek neigiamą pusę, o, taip vadinamas, civilizuotas pasaulis, praradęs ryšį su gamta, pateikia daugumą padarų kaip pavojingus žmogaus egzistavimui ir karaliavimui. O be to, juk ne visi rykliai kėsinasi iškąsti mūsų kumpius...

Visiems, kuriems nors kiek parūpo, siūlau pažiūrėti. Puiki dokumentika, gal kiek per daug idealistiška, bet pakankamai jautri suvirpinti šaltas širdis:

Užsidarykit langus ir užsirakinkit duris, laikas miegoti...