03 April, 2012

Boikotas muilui


Daugelis žiūrėdami „Sweeney Todd“ manėte, jog gardieji pyragaičiai yra viso labo nesveika Tim‘o Burton‘o fantazija, tačiau kiekvienas labiau apsišvietęs italas per vieną akimirką privers jus nuleisti užriestą visažinio nosį.

Šviesos prigęsta ir į sceną žengia Leonarda Cianciulli.

Svajonių mamulė

Leonarda gimė 1893-iais mažame Italijos miestelyje Montella (žinau, jog visi iškart pagalvojote – Nutella). Taip jau nutiko, kad Cianciulli buvo jos motinos išprievartavimo išdava, paskatinusi gimdytoją nekęsti savo vaiko labiau už viską pasaulyje. Dar būdama jauna mergina, Leonarda kelis kartus bandė pasikarti ir nusižudyti prarydama gabalus stiklo.

Sulaukusi 21-ių Cianciulli prieš savo motinos valią ištekėjo už klerko Raffaele Pansardi ir sulaukusi malonaus mamos prakeiksmo išsikėlė su vyru į Lariano miestą. Deja, po lemtingo žemės drebėjimo porai teko ieškotis naujos gyvenamosios vietos, kuria tapo Cianciulli veiklos išgarsintas Correggio miestas. Čia jauna šeima įkūrė nedidelį versliuką, o Lea (taip save pradėjusi vadinti Leonarda) šiek tiek užsidirbdavo pranašaudama ateitį ir vykdydama piršlės pareigas.

Per visą santuokos laikotarpį Lea pastojo septyniolika kartų, tris kartus persileido, o dešimt pagimdytų vaikų mirė dar būdami kūdikiai. Todėl visai nenuostabu, jog girtaujančio vyro mušama moteriškė pametė keletą varžtelių ir tapo aršia likusių keturių vaikų saugotoja. Vėliau teisme ji teigė, jog kartą jai apsireiškusi Mergelė Marija, kuri liepė aukoti žmones norint apsaugoti savo vaikus. 1939-iais pakvietus vyriausiąjį Cianciulli sūnų atlikti karinę tarnybą, Correggio Muilo Gamintoja pradėjo savo darbus.

Aukos

Lea pasinaudojusi savo piršlės reputacija prisiviliojo pirmąją auką Faustina Setti, įtikinusi, jog rado senstelėjusiai senmergei vyrą Kroatijoje. Cianciulli liepė Faustina‘i slėpti visas piršliavimo detales nuo savo šeimos ir draugų, ir siųsti jiems suklastotas atvirutes iš pajūrio kurorto Pula. Galiausiai paskutinio savo apsilankymo Lea namuose metu, Setti buvo apsvaiginta, užkapota kirviu ir paversta muilu. Vėliau Cianciulli su policija dalinosi savo šeimininkės patirtimi:

„<...> Įmečiau tris gabalus kūno į puodą, viską užpyliau natrio hidroksido soda ir maišiau viską, kol gabalai pavirto tiršta mase <...>“

Nusisausinusi savo auką, Cianciulli iškepė pyragėlius, kuriais vaišino šeimą ir kaimynus:

„<...> Palaukiau kol kraujas sukrešės, išdžiovinau jį orkaitėje, sutryniau ir sumaišiau su miltais, cukrumi, šokoladu, pienu ir kiaušiniais. Taip pat įmaišiau šiek tiek margarino ingredientų surišimui <...>“ 
 
Niam. Beveik Beatos virtuvė.

Antrąja Cianciulli auka tapo Francesca Soavi, kuriai atseit buvo surastas mokytojos darbas moterų koledže Piacenza mieste. Ji taip pat buvo įtikinta siųsti melagingus laiškus ir atvirutes savo šeimai bei draugams. Vargšelę Francesca ištiko Setti likimas – jai buvo suteikta garbė prausti Correggio gyventojų ir Cianciulli šeimos užpakalius bei maitinti jų pilvus. Šį kartą Leonarda pasinaudojusi proga pavogė Soavi pinigus ir brangenybes.

Cianciulli amunicija. Kriminologijos Muziejus, Roma
Paskutiniąja auka tapo blėstanti operos žvaigždutė Virginia Cacioppo. Cianciulli ją įtikino, jog rado darbą pas žymų Florentine miesto impresarijų. Tačiau šį kartą, nors ir prisaikdinta, niekam neprasitarti apie busimą darbą, Virginia visgi parašiusi savo seseriai į Naples ir pasigyrusi naujai atsiradusia galimybe vėl sužibėti scenoje. Virginia buvo nužudyta tuo pačiu būdu kaip ir pirmosios dvi aukos, tačiau Lea teisme teigė, jog šį kartą balta moters oda padėjo pagaminti žymiai geresnį muilą ir iškepti ypatingai saldžius pyragaičius.

Įkliuvai, sena ragana!

Įtarusi kažką negero, Cacioppo svainė atvyko į Correggio pašnipinėti ir išsiaiškinti, kodėl taip paslaptingai dingo Virginia. Informuota policija savo įrašų archyve atrado keletą Leonarda‘i ir jos vyrui pateiktų kaltinimų sukčiavimų. Turėdami pagrindo, policija atliko kratą Cianciulli namuose ir aptiko Virginia‘os Cacioppo‘s papuošalų. Per apklausą Leonarda Cianciulli prisipažino, jog norėdama apsaugoti savo vaikus nužudžiusi tris moteris. 1946-iais įvykęs teismas nuteisė Cianciulli 30 metų kalėjimo ir tris metus atlikti bausmę Pozzuoli nusikaltėlių beprotnamyje, kur 1970-iais senoji ragana pakratė kojas.

Kad ir kaip būtų gaila, tačiau ši istorija neturi muzikos, tamsaus šarmo, smirdančių Londono gatvių ir Johnny Depp‘o. Bet tai nutiko. Tad kitą kartą iš geraširdės kaimynės priimdami savadarbį muilą ir naminius pyragaičius sušukite: „NE, DĖKUI!“ ir miuziklui būdingu dramatišku apsisukimu užtrenkite jai prieš nosį duris.

Užsidarykite langus ir užsirakinkite duris, laikas miegoti...

4 comments:

  1. OMG! Yes. You're back.
    Visai įdomi ta Cianciulli istorija (vien pavardė privertė kikenti). Tiesiog įdomu ko tik tie žmonės neprisigalvoja, kad patenkintų savo įnorius. :D
    Nors Alberto Fish'o ši moteriškaitė vistiek nepralenkė. Tas senukas buvo toks UH! Būtent "Kaip išsikepti berniuką" recepto niekada nepamiršiu. Brr!

    ReplyDelete
  2. Na štai ir gavai idėją šventinei Vėlykų vakarienei: berniuko užpakaliuko kepsneliai ir desertui - kraujo pyragiukai ;}

    ReplyDelete
  3. Nu super. Skelbiu šitą post'ą mėgiamiausiu.
    O kur dingo facebook mygtukai palei postus? Reiks dalitnis kopijuojant link'ą, nes dalintis tai labai reik!

    ReplyDelete
  4. Dėkui labai (blush).

    O FB mygtukas pranyko, dėl problemų su nauju layout'u. Įtaisiau didelį nykštį dėšinėje ir dar galima sharinti per blog'o FB puslapį ;]

    ReplyDelete