Kaip išsikepti berniuką

Kad ir kaip mylėčiau tuos iš visų pakampių lendančius padarus, visgi mane labiausiai dominanti sritis yra psichopatai. Sunkiau suvokiami, nei ponas Dievas, tačiau ligotai patraukiantys savo monstriškumu.

Šįkart pristatysiu jums žmogų, kuris visiems laikams išvijo iš mano galvos mintį, jog senukai yra mieli ir nepavojingi žmogeliai. Albert‘as Fish‘as – ilgai tenkinęs savo antžmogiškus poreikius, privertė daugybę Amerikos vaikų suabejoti Kalėdų Senelio tipo žmogelių nuoširdumu.

Vaikystėje išbirėją varžteliai

Hamilton‘as Fish‘as gimė 1870-iais, tačiau sulaukęs tinkamo amžiaus pasikeitė vardą į Albert‘ą, kadangi buvo nuolatos pravardžiuojamas „kumpiu ir kiaušiniais“ (ang. „ham and eggs“). Albert‘ui sulaukus penkerių, jo tėtis pasimirė ir rūpestingoji mamulė patupdė mūsų herojų į St.John‘o vaikų namus. Čia ir pradėjo atsisukinėti vargšo vaiko varžteliai. Nuolatiniai mušimai ir plakimai ne gąsdindavo mažąjį Albert‘ą, o sukeldavo erekcijas. Po ketverių metų, poniai Fish atsiėmus savo vaiką iš globos namų, šis jau buvo pripratęs stebėti išsinuoginusius berniukus viešose voniose-baseinuose. Dvylikos metų Albert‘as užmezgė homoseksualius santykius su vaikinu, kuris supažindino jį su tokiais iškrypimais kaip išmatų valgymas ir šlapimo gėrimas. 1890-iais Albert‘as Fish‘as susirado pastovų prostituto darbą New York‘e.

Šeima

Prisiragavęs uždraustos meilės, 1898-iais Albert‘as Fish‘as vedė ir susilaukė šešių vaikų. Galvojate, jog ramus šeimyninis gyvenimas nuramino Albert‘o viduje gyvenantį monstrą? Nė velnio! Dirbdamas dažytoju ir turėdamas lengvą priėjimą prie vaikų, jis toliau tęsė savo prievartavimus. Tuo metu pasičiupti kokį vaiką gatvėje buvo pakankamai nesunku. Vis dar arši rasinė kova privedė prie to, kad dingusių spalvotųjų vaikų niekas neskubėdavo ieškoti. 1917-iais Albert‘o žmona pabėgo iš namų su juose laikinai viešėjusiu John‘u Straube. Tai buvo dar vienas stiprus smūgis į trapią Fish‘ o makaulę.

Sadisto rutina

Ne, dude, aš esu Kristus...

Net nežinau nuo ko čia dabar pradėti... Fish‘o vaikai pasakojo matę tėvą besiplakantį save lenta į kurią buvo prismaigstytą vinių. Vėliau jis nuogas, it koks ruonis, užlėkdavo ant artimiausios kalvos ir išskėtęs rankas šaukdavo: „Aš esu Kristus“. Dar jis mėgdavo susivynioti į kilimą (?) ar susikišti į išangę alkoholiu impregnuotus vatos gumulėlius ir, surprise surprise, juos padegti. Labiausiai teismui padedančius gydytojus nustebino rentgeno spinduliais peršviesto Albert‘o kūne rastos 29 adatos, kurias mūsų šaunuolis mėgo į save smaigstyti. Savęs ir kitų kastravimo malonumo aš jau detaliai nebeatpasakosiu. Žodžiu, seneliokas mielai tenkinosi keldamas sau ir kitiems skausmą. O jei vis dar svarstote, kodėl šis įrašas vadinasi „Kaip išsikepti berniuką“, patenkinsiu jūsų smalsumą menka Albert‘o Fish‘o gyvenimo detale, taip per daug neužbėgdama įvykiams už akių. Fish‘o vaikai teigė, kad tėtukas patekėjus pilnačiai mėgdavo sukirsti didelius kiekius žalios mėsos. Jis net buvo sukaupęs neblogą literatūros apie kanibalizmą kolekciją, kurios pavydėtų pats Hannibal‘as Lecter‘is. Tiesa, praeityje Fish‘as buvo įkalintas dėl smulkių nusikaltimų ir ištyrus jo psichinę būklę, vėliau paleistas.

Grace Budd

Grace Budd

1928-iais aštuoniolikmetis Edward‘as Budd‘as laikraštyje įdėjo skelbimą, kuriuo tikėjosi susirasti laikino darbo. Ir kaip jūs manote, kas tą skelbimą pastebėjo? Taip, jūs nesuklydote. Mielas diedukas vardu Frank‘as Howard‘as pasibeldė į Budd‘ų namų duris norėdamas, kaip jis pats teigė, pasamdyti jaunąjį Edward‘ą pagalbininku Howard‘o fermoje. Tik išvydęs skelbimą davusį vaikiną tariamasis ponas Howard‘as suprato, jog nesugebės nukenksminti gražiai nuaugusio jaunuolio. Visgi, diedelio akį patraukė dešimtmetė Edward‘o sesuo Grace. Papirkęs saldžiomis dovanomis Budd‘ų šeimą, Fish‘as pasakė, jog jo kaimynystėje vyksta gimtadienio vakarėlis ir jis mielai ten nusivestų Grace. Tėvams sutikus, Fish‘as ir mažoji jo auka patraukė link apleistos sodybos, kurioje mūsų herojus apgyvendindavo savo aukas. Kaip vėliau pats Fish‘as pasakojo, jis traukinyje užmiršęs savo įrankių (mėsos kapoklio, peilio ir pjūklo) krepšį, kuri paslaugioji Grace greitai susiorientavusi grąžino senukui. Na, vėliau viskas vyko, kaip jūs ir galėtumėte įsivaizduoti: Fish‘as nusivedė Grace į apleistą nameliūkštį, liepė jai pažaisti lauke, kol pats namie išsirengė ir pakvietęs mergaitę vidun ją uždusino. Vėliau jis sukapojo ją į gabaliukus ir kaip pats teigė laiške nusiųstam Budd‘ų šeimai (Laiško tekstas stipresnių nervų skaitytojams), suvalgė per devynias dienas.

Psichopato paieška

Will'as King'as ir Albert'as Fish'as

Bylą tirti ėmęsi detektyvas Will‘as King‘as . Po daugybės klaidingų žmonių suėmimų, King‘as pagaliau aptiko Fish‘o paliktą pėdsaką:  laiškas, kurį žudikas nusiuntė Budd‘ams turėjo ypatingus vandens ženklus. King‘as išsiaiškino, jog privačios vairuotojų bendrovės New Yorke‘o naudojančios šį popierių darbuotojas vogęs kanceliarines prekes ir šiek tiek jų palikęs savo nuomotame kambaryje. Suvedęs visus galus ir aptikęs galimą Albert‘o Fish‘o gyvenamą vietą, Will‘as King‘as tris dienas tykojo mūsų herojaus. Pagaliau sulaukęs skambučio iš namo, kuriame Fish‘as nuomojosi kambarį, šeimininkės, King‘as atvyko suimti maniako nužudžiusio Grace Budd. Išvydęs asmenį, kurio ieškojo šešerius metus, King‘as šiek tiek nustebo. Prieš jį stovėjo ir pažiūros nepavojingas, pražilęs senukas, mėlynomis ašaringomis akimis. Tačiau Fish‘as nebuvo jau toks nepavojingas (akivaizdu, Vatsonai...). Mėginimas jį suimti baigėsi tuo, kad iš už užančio išsitraukęs skustuvą Albert‘as Fish‘as bandė paskersti detektyvą. Greitai Fish‘as buvo neutralizuotas ir perduotas teismui.

Paskutinis Fish‘o pasispardymas

Freaky!

Albert‘as Fish‘as mielai sutiko bendradarbiauti su policija. Jis detaliai nupasakojo Grace Budd nužudymą ir net pateikė receptuką kaip anksčiau pasikepė mažąjį Billy Gaffney. Dalis receptuko, jums, kulinarijos gerbėjai:

„Iš jo ausų, nosies, dalies veido ir pilvo pagaminau troškinį. Įpjausčiau svogūnų, morkų, ropių, salierų. Įdėjau druskos ir pipirų. Buvo skanu. Tuomet perpjoviau jo užpakalio žandus pusiau <...>, nuploviau ir ant kiekvieno uždėjęs bekono gabalėlių pašoviau į orkaitę. Po ketvirčio valandos užpyliau pintą vandens, kad susidarytų padažas ir pridėjau 4 svogūnus. <...> Po dviejų valandų mėsa buvo ruda ir tobulai iškepusi.“

Vualia...

Adatos adatėlės

Apklausiamas Fish‘as smulkiai atpasakojo visus savo įvykdytus ir neįvykdytus nužudymus. Nors ir buvo nuteistas už trijų vaikų nužudymus, manoma, kad Albert‘as Fish‘as nužudė apie penkiolika ir užpuolė kelis šimtus vaikų. Tai gi, mūsų herojus buvo nuteistas mirties bausme elektros kėdėje, už ką nuoširdžiai dėkojo teisėjui, nes tai turėjo būti labiausiai jaudintis įvykis jo gyvenime.

Kaip ir kiekvieno žymaus maniako, Albert‘o Fish‘o egzekuciją gaubia daugybė mitų. Kai kas sako, kad dėl 29 adatų diedelio kūne, įvyko trumpas jungimas ir teko kartoti procedūrą. Tačiau specialistai teigia, jog tai nėra įmanoma ir Fish‘o egzekucija praėjo kaip ir visos kitos. Labiausiai mane suintrigavo faktas, kad prieš pat egzekuciją Albert‘as padavė savo advokatui laišką, kurio turinio šis niekuomet neatskleidė sakydamas, jog jis pilnas nešvankiausių ir šlykščiausių dalykų apie, kuriuos jam teko skaityti.

Visą Albert‘o Fish‘o istoriją su daugiau detalių skaičiau keletą kartų. Ir net ruošiant šitą post‘ą man ėjo šiurpas per nugarą. O jūs dar klausiat iš kur idėjų semiasi siaubo filmų kūrėjai.

Užsidarykit langus ir užsirakinkit duris, laikas miegoti... Nors vargu ar pavyks užmigti.